Kaip aš susidomėjau investavimu?
Investuoti - tai dirbti dėl sistemų, kurios po to dirbtų už tave.

Neseniai vienas žmogus man uždavė klausimą: o kaip tu susidomėjai investavimu? Taigi, investavimu labiau susidomėjau tada, kai susipažinau su Robert T. Kiyosaki knyga Rich Dad Poor Dad (tik tada dar ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą - jos elektroninę (pdf) versiją davė vienas brolio draugas). Joje buvo rašoma apie tai, kaip turtingeji uždirba pinigus. Autorius lygina du savo tėčius: turtingąjį ir vargšą. Pagrindinė ir svarbiausia mintis - "the rich don't work hard for money, the money work hard for them" (turtingieji nedirba dėl pinigų, - pinigai dirba jiems). Tai iliustruota tokia istorija apie du žmones, bandančius patenkinti kaimo vandens poreikį: vienas vandenį nešiojo kibirėliais, o žmonės jam už tai mokėjo pinigus. Tuo tarpu kitas vietoj to, kad nešiotų kibirėlius, galvojo apie tai, kaip nutiesti vandentiekį, ir nutiesė... Istorija baigėsi tuo, kad tas žmogus, kuris nešiojo kibirėlius, neteko darbo, o tas, kuris nutiesė vandentiekį, imdamas iš žmonių mokestį už vandenį, praturtėjo, ir nutiesė dar ne vieną vandentiekį... Toliau knygoje aiškinama, kas yra pasyvai, kas yra aktyvai, kitos su investavimu susijusios sąvokos ir paties investavimo esmė.

Tuo metu gyvenau pinigų trūkumo fazėje (anksčiau pinigų trūkumo nesijautė. Tėtis anksčiau pakankamai uždirbdavo. Dirbo gamykloje, ir aš kartais lankydavausi jo gamykloje. Gamykloje matydavau, kaip automatizuotai gimsta daug produktų be didelio žmogaus vargo. Tai buvo masinė gamyba. Net ir mažam vaikui buvo daugiau nei akivaizdu, kad daug prasmingiau yra dirbti dėl sistemos, kuri po to atlikinėtų tą darbą už tave ir atsipirktų šimteriopai, nei vargti vėl ir vėl fiziškai atliekant tą patį darbą. Ir mano mąstymas jau nuo vaikystės savaime krypo tokia linkme, kad jei aš norėdavau patenkinti kokį nors poreikį, tai galvodavau, kaip tai galima būtų padaryti mažiausiomis sąnaudomis, arba kaip tai automatizuoti (tai reikšdavo "išgudrauti")), kurioje jaučiausi nekomfortiškai, ypač kai man įprasta buvo jaustis turtingu, ar bent jau pasiturinčiu.

O toje knygoje būtent apie tai ir buvo rašoma - kaip tapti turtingu. Ir kai toje knygoje perskaičiau apie tą patį, ko mane mokė mano tėčio gamyklos pasaulis, su tuo greitai sutikau ir pradėjau domėtis investavimu.

Mano požiūris į investavimą

Visgi, nors pinigų uždirbimas mane ir domina, visuomet žiūrėjau į pinigus kiek skeptiškai: patys pinigai vertės beveik neturi. Ilgai galvojau apie moralines savo nuostatas, kol jos po truputį nusistovėjo: viena vertus yra noras pačiam tapti turtingu, o kita vertus, yra supratimas, kad žmonės yra daug svarbiau nei pinigai. Pavyzdžiui, teoriškai visi produktai, kuriuos turime, galėtų būti sukurti ir nesant jokių pinigų, o esant kokiai nors kitai gerai ekonomikos savikontrolės sistemai. T.y., supratau, kad pinigai nėra tikslas, o tikslas yra tai, kas po to vertinama pinigais... kad ir gražus peizažas :-), kad ir nuostabūs kompiuteriai. Taigi, norėdamas dviejų dalykų - ir pinigų, ir tikrųjų vertybių, bandžiau formuotis atitinkamus tikslus, suderinti siekį užsidirbti daug pinigų su siekiu sukurti vertybes.

Mano požiūris į darbą

Jau būdamas vaikas žiūrėjau pro pirštus į darbą, kuris neatsipirks šimteriopai. Man ir dabar išliko šis nenoras dirbti, kai nematau tuose darbuose prasmės, ir labai labai didelės grąžos ateityje. Ir yra didelis noras dirbti, jei matau ypatingai didelę grąžą ateityje, ir naudą ne tik man pačiam, bet ir pasauliui (man kažkodėl vien pinigai nesukelia ypatingo noro veikti). Taigi, investavimas ir domina dėl šios galimybės iš tikrųjų uždirbti labai daug. Būtent dėl "vandentiekio tiesimo vietoj kibirėlių nešiojimo" efekto. Niekuomet nenorejau sunkiai dirbti dėl dalykų, kurie galėtų būti automatizuoti, priešingai - dažnai tokiose situacijose natūraliai pradedu daug daug galvoti apie tai, kaip tai būtų galima kuo gudriau padaryti: Kaip tai galima būtų automatizuoti? Kaip tai galima būtų sistemiškai išspręsti taip, kad man po to nebereikėtų dėl to dirbti?..

(Beje, kalbant apie mano du tėčius... vėliau - po 1995 metų - kai mama ištekėjo už naujo vyro, kuris buvo darbštus ir sumanus, tačiau kurio mastymas buvo nukreiptas į tai, kad pinigus reikia užsidirbti - viduje labai nesutikdavau su jo mąstymu. Man atrodė neprasminga nukreipti savo mąstymą darbui dėl pinigų, darbui dėl vienetinių dalykų, kurie po to nieko neduoda - man norėjosi priešingai - skirti daug laiko mąstymui, tiksliems skaičiavimams, projektavimui - kad naudojantis matematika, fizika, chemija t.t. sukurčiau sistemas, kurios po to tarnautų. Beje, dabar suprantu, kad sistemas galima sukurt ir iš žmonių... Ech.)

Taigi, tai trumpai yra tai, kodėl ir kaip aš susidomejau investavimu.

Aš noriu investuoti į verslus, ir padaryti taip, kad jie gerai dirbtų savarankiškai. Visgi, man bet kuriuo metu būtų labai malonu prisidėti prie bet kokių - netgi tų, kurių akcijų aš neturiu - verslų sėkmės ne tik tuo, kad aš investuoju, bet ir įvairiomis idėjomis ar net tiesioginiu darbu be tiesioginio užmokesčio (japonų kalba?), jei tai man atrodo pakankamai prasminga bendrosios pasaulio pažangos ir pažinimo požiūriu.

2005-04-10