Vis dar pamenu tą vaikystės vakarą,
kai praėjus dienai, temstant gulėjau lovytėje ir mąsčiau, ką gyvenime
norėčiau padaryti. Apie tai mąstyti skatino tai, kad tą dieną kažkas mane
įtikino, kad visi žmonės miršta. Aš tuo nelabai norėjau tikėti, kadangi negalėjau
įsivaizduoti, kaip gali manęs nebūti - tarsi pasaulis negalėtų egzistuoti be
manęs. Tačiau įsitikinęs pradėjau bijoti, kad ir aš kažkada mirsiu. Tad
pradėjau mąstyti: "Ką iš tiesų prasmingo galėčiau padaryti, kad tai leistų
man būti patenkintu gyvenimo pabaigoje, ir tuo, kas bus po to?" Kažkaip netikėtai po kelių minučių mąstymo: "Taip, aš noriu padaryti didžiausią pasaulyje atradimą, - noriu suprasti šitą Pasaulį, iš kur jis atsirado, ir kaip Viskas atsirado; noriu tapti garsiu mokslininku!" - šiek tiek suabejodamas savo galimybėm atsakiau sau. Dar kiek pagalvojęs, kad visgi kiti dalykai neįprasmintų gyvenimo taip kaip aš noriu, apsisprendžiau, kad TAIP, - tai tikrai yra tai, ko noriu. Kiti atradimai man ne tiek rūpi, nors ir esu smalsus, ir tikrai įdomu būtų atrasti ką nors egzotiško kaip gravitonas, bet tai man nebūtų pakankamai prasminga... Beje, dabar suprantu, kad vien tik atradimas netenkintų mano noro "suprasti Pasaulį" - tam reikėtų sukurti teoriją. Tad ir šiuo metu mane labai intriguoja
mintis apie
teoriją, kuri paaiškintų Didįjį Sprogimą; tai, kaip atsirado mūsų Erdvė;
kodėl ji turi tik tris matomus erdvinius matavimus; kaip loginės dedukcijos
būdu iš prielaidos, kad prieš Didįjį Sprogimą buvo gravitacinis
singuliarumas, galima būtų padaryti prasmingas išvadas apie tai, kas turėjo
vykti po to, kurios sutaptų su stebėjimų rezultatais? Noriu sukurti teoriją,
kuri leistų logiškai suprasti, kodėl fizikos dėsniai yra tokie, kokie jie
yra, ir kaip jie atsirado.
Tačiau nežinau, kiek šios išvados yra teisingos, ir ką tos viena po kitos sekančios aibės galėtų reikšti. Nebent tai, kad atsiranda vis naujų skaičių, o šis naujų skaičių atsiradimas kitų skaičių atžvilgiu atrodo kaip įvairūs pokyčiai pasaulyje, t.y., judėjimas, kuris sukuria laiką. Kadangi po kiekvienos naujos išvados naujų skaičių skaičius padidėja daugiau nei padidėjo prieš tai, tai turėjo atrodyti, kad laiko tėkmė po Didžio Sprogimo lėtėjo, ir taip pat turėtų atrodyti, kad ji lėtėja ir dabar. Visgi, norint padaryti teisingas išvadas reikėtų daug atidžiau panagrinėti, kaip teisingiausia būtų jas daryti kiekviename žingsnyje. Bandau tai daryti, tačiau susiduriu su trim neaiškumais:
Ateityje planuoju skirti tam daugiau laiko, ir parašyti kompiuterinę programą tiems daug variantų išnagrinėti ir automatiškai daryti išvadas vieną po kitos, t.y., parašyti loginių išvadų variklį, kuris galbūt leistų vėliau gauti diskretinį Didžiojo Sprogimo modelį, bei atsakyti erdvės prigimties, fizikos dėsnių prigimties, ir kitus įdomius ir esminius fizikos klausimus. 2005-03-03 |