Meilė
Meilė - tai stiprus noras puoselėti tai, kas yra brangesnio tau už patį save.

Meilė - tai pirmiausia tam tikras noras. Meilei būdingi visi stipraus norėjimo požymiai (pvz., emocijos, priklausomai nuo žmogaus jausmingumo, veiksmai (netgi kova!) ir kt.). Antra - tai kad šiam norui yra būdingas stiprumas, t.y., būtent tai, kad norima (arba tikimasi) kokio nors objekto ar subjekto (kaip geresnio tavo idealų artinio) egzistencija labiau nei savo paties kaip fizinio organizmo egzistencija.

Paprastai to norima tada, kai tas objektas ar subjektas didele dalimi atitinka tave patį ar tavo idealus. Tokiu atveju jis iš esmės yra tas pats, kas ir tu (ar tavo atstovas, tavo idealų kopija), ir gali būti labiau pageidaujamas nei pats tu sau. Pavyzdžiui, motinos vaikas gali būti jai labiau pageidaujamas už ją pačią. Ji išlieka per savo vaiką. Panašiai gali būti su kai kuriais kūriniais kompozitoriams, gamtos dariniais gamtos mylėtojams ir kt.

Taigi, trumpiau, meilė - tai didelis noras ką nors puoselėti labiau nei save todėl, kad mes vienaip ar kitaip planuojame išlikti per tą objektą ar subjektą. Keista, bet atrodo, kad galima iš šio apibrėžimo netgi padaryti praktinių išvadų:

Kaip įsimylėti?
Įsimylėti - tai surasti ar sukurti kažką svarbesnio nei save.

Vadinasi, tam, kad mes ką nors įsimylėtume, mums turi egzistuoti tas kažkas, kuris ne tik savo išvaizda ir veiksmais, bet ir savo idealais atitiktų mūsų idealus. Kuo daugiau tokių idealo sutapimų su tikrove, tuo didesnė paskata išsaugoti tą objektą ar subjektą, ir kuomet tas objektas ar subjektas atrodo tobulesnis ir arčiau mūsų tikrųjų idealų nei esame mes patys kaip fizinis organizmas, tai atsiranda ir didesnis noras išsaugoti jį (taip geriau išsaugant savo idealus), nei išlikti pačiam. Taigi, norint tikrai įsimylėti, reikia susikurti arba atrasti šiuos žmones, daiktus, kt., kurie ne tik fiziškai, bet ir ideologiškai būtų artimi tau. Teoriškai, juos mes automatiškai turėtume pamilti, tikrąja to žodžio prasme. Jei neįmanoma rasti tokių objektų ar subjektų, vadinasi turite tai susikurti (žmones irgi galima keisti, pvz., koks nors meistras gali puoselėti savo mokinį, ir gali būti taip, kad jis vėliau taps jam vertingesnis jo esmės išlikimo požiūriu už patį save). Taip ir Jūs galite susikurti žmones, kuriuos mylėsite. Tačiau tam gali reikėti įdėti kažkokių pastangų.

Kaip tapti mylimu
arba kaip padaryt, kad tave įsimylėtų

Kita išvada: tam, kad taptum mylimas (ar kad tave įsimylėtų), reikia sugebėti tapti tobulesniu idealo artiniu kokiam nors konkrečiam žmogui, nei tas žmogus yra sau.

 [Galima siekti, kad įsimylėtų kuo didesnis skaičius žmonių (tam reikia nustatyti statistinį idealo modelį), kas gali būti naudinga norintiems populiarumo. Pavojinga čia yra tai, kad: taip įsigyjant daug tave mylinčių žmonių, tavo paties meilė jiems dažnai nebus nuoširdi ir tikra, nes daugelis jų nėra tavo idealai (tu esi jų idealas). O tapti mylimu ir kitų nemylėti nėra gerai, nes tampi savanaudžiu... Taigi, tu turi tapti toks, kad būdamas mylimu, vis didintum skaičių žmonių, kurių idealai tampa artimais tavo idealams, kad tu pradėtum juos mylėti. Taigi, būtinas gebėjimas keisti kitus žmones taip, kad tu juos įsimylėtum. O čia yra svarbus dar vienas dalykas - jau pati tavo ideologija.]

Aš žinau žmonių, kurių tikslas - sako - yra išmokti mylėti žmones. Ką jie turi daryti - tai keisti kitus žmones taip, kad jie jiems taptų jiems brangesni už juos pačius. Keisti žmones - tai nelengvas, tačiau sėkmės atveju džiuginančius rezultatus nešantis darbas...

2005-04-19