Kaip aš susidomėjau
investavimu?
Investuoti - tai dirbti dėl
sistemų, kurios po to dirbtų už tave.
Neseniai vienas žmogus man uždavė klausimą:
o kaip tu susidomėjai investavimu? Taigi, investavimu labiau susidomėjau
tada, kai susipažinau su Robert T. Kiyosaki knyga Rich Dad Poor Dad (tik
tada dar ji nebuvo išversta į lietuvių kalbą - jos elektroninę (pdf)
versiją davė vienas brolio draugas). Joje buvo rašoma apie tai, kaip
turtingeji uždirba pinigus. Autorius lygina du savo tėčius: turtingąjį ir
vargšą. Pagrindinė ir svarbiausia mintis - "the rich don't work hard for
money, the money work hard for them" (turtingieji nedirba dėl pinigų, -
pinigai dirba jiems). Tai iliustruota tokia istorija apie du žmones, bandančius
patenkinti kaimo vandens poreikį: vienas vandenį nešiojo
kibirėliais, o žmonės jam už
tai mokėjo pinigus. Tuo tarpu kitas vietoj to, kad nešiotų kibirėlius,
galvojo apie tai, kaip nutiesti vandentiekį, ir nutiesė... Istorija
baigėsi tuo, kad tas žmogus, kuris nešiojo kibirėlius, neteko darbo, o
tas, kuris nutiesė vandentiekį, imdamas iš žmonių mokestį už vandenį,
praturtėjo, ir nutiesė dar ne vieną vandentiekį... Toliau knygoje
aiškinama, kas yra pasyvai, kas yra aktyvai, kitos su investavimu
susijusios sąvokos ir paties investavimo esmė.
Tuo metu gyvenau pinigų trūkumo fazėje (anksčiau pinigų trūkumo nesijautė.
Tėtis anksčiau pakankamai uždirbdavo. Dirbo gamykloje, ir aš kartais
lankydavausi jo gamykloje. Gamykloje matydavau, kaip automatizuotai gimsta
daug produktų be didelio žmogaus vargo. Tai buvo masinė gamyba. Net ir
mažam vaikui buvo daugiau nei akivaizdu, kad daug prasmingiau yra dirbti
dėl sistemos, kuri po to atlikinėtų tą darbą už tave ir atsipirktų
šimteriopai, nei vargti vėl ir vėl fiziškai atliekant tą patį darbą. Ir
mano mąstymas jau nuo vaikystės savaime krypo tokia linkme, kad jei aš
norėdavau patenkinti kokį nors poreikį, tai galvodavau, kaip tai galima
būtų padaryti mažiausiomis sąnaudomis, arba kaip tai automatizuoti (tai
reikšdavo "išgudrauti")), kurioje jaučiausi nekomfortiškai, ypač kai
man įprasta buvo jaustis turtingu, ar bent jau pasiturinčiu.
O toje knygoje būtent apie tai ir buvo rašoma - kaip tapti turtingu. Ir
kai toje knygoje perskaičiau apie tą patį, ko mane mokė mano tėčio
gamyklos pasaulis, su tuo greitai sutikau ir pradėjau domėtis investavimu.
Mano požiūris į investavimą
Visgi, nors pinigų uždirbimas mane ir domina, visuomet žiūrėjau į pinigus
kiek skeptiškai: patys pinigai vertės beveik neturi. Ilgai galvojau apie
moralines savo nuostatas, kol jos po truputį nusistovėjo: viena vertus yra
noras pačiam tapti turtingu, o kita vertus, yra supratimas, kad žmonės yra
daug svarbiau nei pinigai. Pavyzdžiui, teoriškai visi produktai, kuriuos
turime, galėtų būti sukurti ir nesant jokių pinigų, o esant kokiai nors
kitai gerai ekonomikos savikontrolės sistemai. T.y., supratau, kad pinigai
nėra tikslas, o tikslas yra tai, kas po to vertinama pinigais... kad ir
gražus peizažas :-), kad ir nuostabūs kompiuteriai. Taigi, norėdamas
dviejų dalykų - ir pinigų, ir tikrųjų vertybių, bandžiau formuotis
atitinkamus tikslus, suderinti siekį užsidirbti daug pinigų su siekiu
sukurti vertybes.
Mano požiūris į darbą
Jau būdamas vaikas žiūrėjau pro pirštus į
darbą, kuris neatsipirks šimteriopai. Man ir dabar išliko šis nenoras
dirbti, kai nematau tuose darbuose prasmės, ir labai labai didelės grąžos
ateityje. Ir yra didelis noras dirbti, jei matau ypatingai didelę grąžą
ateityje, ir naudą ne tik man pačiam, bet ir pasauliui (man kažkodėl vien
pinigai nesukelia ypatingo noro veikti). Taigi, investavimas ir
domina dėl šios galimybės iš tikrųjų uždirbti labai daug.
Būtent dėl "vandentiekio tiesimo vietoj kibirėlių nešiojimo" efekto.
Niekuomet nenorejau sunkiai dirbti dėl dalykų, kurie galėtų būti
automatizuoti, priešingai - dažnai tokiose situacijose natūraliai pradedu
daug daug galvoti apie tai, kaip tai būtų galima kuo gudriau padaryti:
Kaip tai galima būtų automatizuoti? Kaip tai galima būtų sistemiškai
išspręsti taip, kad man po to nebereikėtų dėl to dirbti?..
(Beje, kalbant apie mano du tėčius... vėliau - po 1995 metų - kai mama ištekėjo už naujo vyro, kuris buvo darbštus
ir sumanus, tačiau kurio mastymas buvo nukreiptas į tai, kad pinigus
reikia užsidirbti - viduje labai nesutikdavau su jo mąstymu. Man atrodė
neprasminga nukreipti savo mąstymą darbui dėl pinigų, darbui dėl
vienetinių dalykų, kurie po to nieko neduoda - man norėjosi priešingai -
skirti daug laiko mąstymui, tiksliems skaičiavimams, projektavimui - kad
naudojantis matematika, fizika, chemija t.t. sukurčiau sistemas, kurios po
to tarnautų. Beje, dabar suprantu, kad sistemas galima sukurt ir iš
žmonių... Ech.)
Taigi, tai trumpai yra tai, kodėl ir kaip aš susidomejau investavimu.
Aš noriu investuoti į verslus, ir padaryti taip, kad jie gerai dirbtų
savarankiškai. Visgi, man bet kuriuo metu būtų labai malonu prisidėti prie
bet kokių - netgi tų, kurių akcijų aš neturiu - verslų sėkmės ne tik tuo, kad aš
investuoju, bet ir įvairiomis idėjomis ar net tiesioginiu darbu
be tiesioginio užmokesčio (japonų
kalba?), jei tai man atrodo pakankamai prasminga bendrosios pasaulio
pažangos ir pažinimo požiūriu.
2005-04-10 |