Atrodo, žmogus turėtų jausti malonumą tuomet, kai regi pageidaujamą ateitį, ir atrodo, kad dėl žmonių įvairovės universalių kriterijų neturėtų būti. Tačiau nors ir nors skirtingų žmonių įnoriai yra labai skirtingi, visgi, yra objektyvus kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie tai, kas yra gerai ir kas yra blogai. Gerai yra tai, kas veda pasaulį kaip visumą prie išlikimo, blogai yra tai, kas veda jį prie išnykimo. Vadinasi, gerai yra tai, kas leidžia išlikti, ir įgyti formą, kurioje būtume dar pranašesni išlikti. Vadinasi, didžiausią džiaugsmą ir turėtų teikti tie dalykai, kurie veda link įgijimo formos, kurioje būtume pranašesni išlikti. Tačiau tarp naujos formos įgijimo ir išlikimo yra labai subtili riba: keičiant savo formą mes keičiame save, o tuo tarpu šio keitimosi tikslas yra išlikti (t.y., nesikeisti). Šie du veiksmai vienas kitam priešingi: keisdamas kažką tu nepadedi tam išlikti, nes paprasčiausiai tu jį keiti. [Beje, būtent iš šios dualybės tikriausiai ir kyla knygoje "Kompanijų ilgaamžiškumo paslaptys" akcentuojamas principas: "skatinti pažangą, bet išlaikyti esmę."] Save keisdami privalome išlikti savimi. Remiantis tuo principu, svarbu rasti tai, kas yra nekintama, kas yra esmė, ir atskirti tai nuo to, ką galima keisti. Mano supratimu, tik veiksmai, nukreipti į tikrosios esmės išsaugojimą ir tikrosios pažangos darymą vienu metu, yra tikrai geri (t.y., harmoningi). Taigi, tai, regis, yra didžiausias gėris, tad ir tikriausias džiaugsmas turėtų būti patiriamas keičiant Pasaulį taip, kad jo esmė būtų maksimaliai pranašesnė išlikti.

Kas yra Pasaulio esmė, kurią mes turime norėti išlaikyti?

Pavyzdžiui, kompanijos esmė yra tai, kas įvardija jos tikslą, dėl ko ji egzistuoja. Remiantis analogija, Pasaulio esmė tikriausiai būtų irgi jo tikslas, dėl ko jis egzistuoja. O iš ankstesnių pamąstymų esu padaręs išvadą, kad Jis egzistuoja dėl savęs paties - t.y., dėl viso to, kas jame yra: visų gyvybės ir negyvosios materijos formų.

Kitais žodžiais, pasaulio tikslas - tai pasaulio išlikimas. Kitais žodžiais, jo tikslas - pasiekti tokią formą, kurioje visos gyvosios ir negyvosios materijos formos kuo geriau išliktų, o tai reiškia - viena kitos nenaikintų ir gražiai sugyventų. Kitais žodžiais, Pasaulio tikslas - tai visuotinė harmonija. Vadinasi, mums turėtų teikti daugiausiai džiaugsmo tokie veiksmai, kurie minimaliai naikina, ir maksimaliai priveda mus visus prie būsenos, kai dalykai vieni kitų nenaikina, ir nenaikinantieji bei harmonijos siekiantieji įgyja maksimalias išlikimo galimybes... Kitais žodžiais, - veiksmai, maksimaliai priartinantys prie maksimalios suminės harmonijos per visą laiką[?] perspektyvos.

Bendroji pažanga