Kokius atradimus aš noriu padaryti?

Vis dar pamenu tą vaikystės vakarą, kai praėjus dienai, temstant gulėjau lovytėje ir mąsčiau, ką gyvenime norėčiau padaryti. Apie tai mąstyti skatino tai, kad tą dieną kažkas mane įtikino, kad visi žmonės miršta. Aš tuo nelabai norėjau tikėti, kadangi negalėjau įsivaizduoti, kaip gali manęs nebūti - tarsi pasaulis negalėtų egzistuoti be manęs. Tačiau įsitikinęs pradėjau bijoti, kad ir aš kažkada mirsiu. Tad pradėjau mąstyti: "Ką iš tiesų prasmingo galėčiau padaryti, kad tai leistų man būti patenkintu gyvenimo pabaigoje, ir tuo, kas bus po to?"

Kažkaip netikėtai po kelių minučių mąstymo: "Taip, aš noriu padaryti didžiausią pasaulyje atradimą, - noriu suprasti šitą Pasaulį, iš kur jis atsirado, ir kaip Viskas atsirado; noriu tapti garsiu mokslininku!" - šiek tiek suabejodamas savo galimybėm atsakiau sau. Dar kiek pagalvojęs, kad visgi kiti dalykai neįprasmintų gyvenimo taip kaip aš noriu, apsisprendžiau, kad TAIP, - tai tikrai yra tai, ko noriu. Kiti atradimai man ne tiek rūpi, nors ir esu smalsus, ir tikrai įdomu būtų atrasti ką nors egzotiško kaip gravitonas, bet tai man nebūtų pakankamai prasminga...

Beje, dabar suprantu, kad vien tik atradimas netenkintų mano noro "suprasti Pasaulį" - tam reikėtų sukurti teoriją.

Tad ir šiuo metu mane labai intriguoja mintis apie teoriją, kuri paaiškintų Didįjį Sprogimą; tai, kaip atsirado mūsų Erdvė; kodėl ji turi tik tris matomus erdvinius matavimus; kaip loginės dedukcijos būdu iš prielaidos, kad prieš Didįjį Sprogimą buvo gravitacinis singuliarumas, galima būtų padaryti prasmingas išvadas apie tai, kas turėjo vykti po to, kurios sutaptų su stebėjimų rezultatais? Noriu sukurti teoriją, kuri leistų logiškai suprasti, kodėl fizikos dėsniai yra tokie, kokie jie yra, ir kaip jie atsirado.

Jau esu priėjęs šiokių tokių išvadų. Paanalizuokite:

Visa tai, ką matau - visas pasaulis, kuris mane supa - tėra tik įvairūs kintantys santykiai. Visa tai, ką matau - ne kas kita kaip santykiai ir jų pokyčiai.
Santykius išreiškia skaičiai.
  Vadinasi, visas pasaulis tėra įvairūs kintantys skaičiai.
Singuliarumas yra begalybė.
Natūraliųjų skaičių yra begalybė.
  Vadinasi, singuliarumas yra natūraliųjų skaičių aibė.
Prieš Didįjį Sprogimą buvo singuliarumas.
  Vadinasi, prieš Didįjį Sprogimą buvo natūraliųjų skaičių aibė.
Jei egzistuoja skaičių aibė, tai gali egzistuoti ir tų skaičių santykių aibė.
Jei egzistuoja tų skaičių santykių aibė, tai gali egzistuoti ir tų skaičių santykių santykių aibė.
Ir t.t. be galo ilgai.
Kiekviena nauja skaičių aibė kitų skaičių aibių atžvilgiu - tai tik vis nauji santykiai, vis nauji skaičiai, vis nauji pokyčiai kitų skaičių atžvilgiu.

Tačiau nežinau, kiek šios išvados yra teisingos, ir ką tos viena po kitos sekančios aibės galėtų reikšti. Nebent tai, kad atsiranda vis naujų skaičių, o šis naujų skaičių atsiradimas kitų skaičių atžvilgiu atrodo kaip įvairūs pokyčiai pasaulyje, t.y., judėjimas, kuris sukuria laiką. Kadangi po kiekvienos naujos išvados naujų skaičių skaičius padidėja daugiau nei padidėjo prieš tai, tai turėjo atrodyti, kad laiko tėkmė po Didžio Sprogimo lėtėjo, ir taip pat turėtų atrodyti, kad ji lėtėja ir dabar.

Visgi, norint padaryti teisingas išvadas reikėtų daug atidžiau panagrinėti, kaip teisingiausia būtų jas daryti kiekviename žingsnyje. Bandau tai daryti, tačiau susiduriu su trim neaiškumais:

1. Jei turime teiginį, kad egzistuoja aibę elementų {a1, a2,.. aN}, tai ar logikos požiūriu yra teisinga daryti išvadą, kad egzistuos aibė {a1/a1,..a1/aN, ... aN/a1,..aN/aN}? Kokią išvadą padaryti teisinga?
2. Kam lygi ta aibė {a1, a2,..aN} singuliarumo atveju? Kas tiksliai yra singuliarumas?
3. Jei N aibės elementų skaičius nėra baigtinis, tai kaip tuomet apskaičiuot visus santykius - santykių aibę?

Ateityje planuoju skirti tam daugiau laiko, ir parašyti kompiuterinę programą tiems daug variantų išnagrinėti ir automatiškai daryti išvadas vieną po kitos, t.y., parašyti loginių išvadų variklį, kuris galbūt leistų vėliau gauti diskretinį Didžiojo Sprogimo modelį, bei atsakyti erdvės prigimties, fizikos dėsnių prigimties, ir kitus įdomius ir esminius fizikos klausimus.

2005-03-03